Visoje mus supančioje aplinkoje begalo daug mikroorganizmų, tačiau jie yra labai maži ir jų negalime matyti. Jų gausu ore, dirvožemyje, vandenyje, gyvūnuose, žmonėse, augaluose ir ant jų, ant mūsų rankų, ant nukritusio obuolio ar mobilaus telefono.
Gamtoje mikroorganizmai skaido, mineralizuotas augalų, gyvūnų, sukauptas organines medžiagas. Jei mikroorganizmai neskaidytų organinių medžiagų ir neregeneruotų anglies dioksido, tai nesivystytų žalieji augalai, o be to jų – išnyktų mūsų planetos gyvybė ir net kosmose.
Mikroorganizmai labai svarbūs žemės ūkyje. Mikrobai dirvoje skaido organinius junginius, augalų bei gyvūnų liekanas iki tirpių vandenyje medžiagų. Tik tokias medžiagas gali pasisavinti augalai. Nuo organinių medžiagų skaidymo greičio priklauso dirvos derlingumas. Šalia naudingų mikroorganizmų dirvožemyje yra ir žalingų, sukeliančių augalų ligas. Su jais tenka kovoti.
Mikroorganizmai naudojami ir gaminant maisto produktus, alų, vyną , girą, etanolį, organines rūgštis, vitaminus.
Mikroorganizmai sukelia ir infekcines ligas žmonėms ir gyvūnams.
Nuo senų laikų žmonija stengėsi kovoti su daugeliu neišgydomų ligų. Dėl vakcinų ir kitų kovos būdų žmonės neserga kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip maras, raupai ir kitomis.
Mikroorganizmai labai svarbūs žemės ūkyje. Mikrobai dirvoje skaido organinius junginius, augalų bei gyvūnų liekanas iki tirpių vandenyje medžiagų. Tik tokias medžiagas gali pasisavinti augalai. Nuo organinių medžiagų skaidymo greičio priklauso dirvos derlingumas. Šalia naudingų mikroorganizmų dirvožemyje yra ir žalingų, sukeliančių augalų ligas. Su jais tenka kovoti.
Mikroorganizmai naudojami ir gaminant maisto produktus, alų, vyną , girą, etanolį, organines rūgštis, vitaminus.
Mikroorganizmai sukelia ir infekcines ligas žmonėms ir gyvūnams.
Nuo senų laikų žmonija stengėsi kovoti su daugeliu neišgydomų ligų. Dėl vakcinų ir kitų kovos būdų žmonės neserga kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip maras, raupai ir kitomis.
Istorija
Luji Pasteras – prancūzų mikrobiologas ir chemikas, vienas garsiausių atradėjų medicinos istorijoje. Labiausiai jis išgarsėjo mikrobinės ligų teorijos ir skiepų technologijos sukūrimu. Pasteras dažnai lyginamas su anglų gydytoju E. Dženeriu, atradusiu vakciną nuo raupų.
Pasteras gimė 1822 m. gruodžio 27 d. Dolyje, Rytų Prancūzijoje. Studijavo koledže Paryžiuje. 1847 m. Pasteras gavo daktaro laipsni. Dėl veidrodinių vyno rūgšties izomerų tyrimų dvidešimt šešerių metų Pasteras tapo garsiu chemiku. Netrukus ėmė domėtis fermentacijos studijomis ir įrodė, jog šis procesas yra susijęs su tam tikrų mikroorganizmų veikla. Jis įrodė, kad tam tikrų rūšių mikroorganizmų buvimas gali pagaminti nepageidaujamus produktus, pvz rūgstant gėrimams. Tie patys mikroorganizmai gali lemti nepageidaujamą efektų pasireiškimą visų gyvūnų organizmuose. Pasteras ne pirmasis suformulavo mikrobinę ligų teoriją (hipotezę buvo iškėlę G. Frakastoras, ir F. Henlas), tačiau Pasterui pirmajam pavyko įtikinti mokslo pasaulį, kad ši teorija teisinga.
Pasteras akcentavo antiseptinių metodų svarbą gydytojams ir padarė didelę įtaką J. Listeriui, įvedusiam antiseptinius metodus į chirurginę praktiką. Pasteras atrado būdą – pasterizacija – sunaikinti mikroorganizmus skysčiuose. Šis būdas panaikino pvz.: pieno užterštumą.
Vakcinos atradimas
Pasteras pasinėrė tyrinėti juodligę – infekcinę ligą, kuri puola raguočius, kai kuriuos kitus gyvūnų ir taip pat žmones. Pasteras sugebėjo įrodyti, kad šią ligą sukelia tam tikros bakterijų rūšys. Svarbiausias buvo jo atrastas būdas pasigaminti juodligės bakterijų vakciną. Šis būdas pradėtas naudoti apsisaugant nuo daugelio užkrečiamų bakterinių ligų ir epidemijų.
Pasteras išvystė techniką, kaip skiepyti žmones nuo pasiutligės. Taikydami Pastero idėjas mokslininkai atrado vakcinas nuo daugelio kitų sunkių ligų. Pastero bandymai įrodė, kad mikroorganizmai neatsiranda spontaniškai daugindamiesi. Jis atrado reiškinį, kad tam tikri mikroorganizmai gali gyvuoti laisvo deguonies neturinčioje aplinkoje. Didelę vertę turėjo Pastero veikalas apie šilkverpių ligas.
Pasteras mirė 1895 m. rugsėjo 28 d. netoli Paryžiaus.
Šaltiniai
Maiklas H. Hartas, 100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje, Kaunas, 1998, p. 63-65
http://www.biografas.lt/biografija/120-luji-pasteras
Naudingos nuorodos
Pasteras gimė 1822 m. gruodžio 27 d. Dolyje, Rytų Prancūzijoje. Studijavo koledže Paryžiuje. 1847 m. Pasteras gavo daktaro laipsni. Dėl veidrodinių vyno rūgšties izomerų tyrimų dvidešimt šešerių metų Pasteras tapo garsiu chemiku. Netrukus ėmė domėtis fermentacijos studijomis ir įrodė, jog šis procesas yra susijęs su tam tikrų mikroorganizmų veikla. Jis įrodė, kad tam tikrų rūšių mikroorganizmų buvimas gali pagaminti nepageidaujamus produktus, pvz rūgstant gėrimams. Tie patys mikroorganizmai gali lemti nepageidaujamą efektų pasireiškimą visų gyvūnų organizmuose. Pasteras ne pirmasis suformulavo mikrobinę ligų teoriją (hipotezę buvo iškėlę G. Frakastoras, ir F. Henlas), tačiau Pasterui pirmajam pavyko įtikinti mokslo pasaulį, kad ši teorija teisinga.
Pasteras akcentavo antiseptinių metodų svarbą gydytojams ir padarė didelę įtaką J. Listeriui, įvedusiam antiseptinius metodus į chirurginę praktiką. Pasteras atrado būdą – pasterizacija – sunaikinti mikroorganizmus skysčiuose. Šis būdas panaikino pvz.: pieno užterštumą.
Vakcinos atradimas
Pasteras pasinėrė tyrinėti juodligę – infekcinę ligą, kuri puola raguočius, kai kuriuos kitus gyvūnų ir taip pat žmones. Pasteras sugebėjo įrodyti, kad šią ligą sukelia tam tikros bakterijų rūšys. Svarbiausias buvo jo atrastas būdas pasigaminti juodligės bakterijų vakciną. Šis būdas pradėtas naudoti apsisaugant nuo daugelio užkrečiamų bakterinių ligų ir epidemijų.
Pasteras išvystė techniką, kaip skiepyti žmones nuo pasiutligės. Taikydami Pastero idėjas mokslininkai atrado vakcinas nuo daugelio kitų sunkių ligų. Pastero bandymai įrodė, kad mikroorganizmai neatsiranda spontaniškai daugindamiesi. Jis atrado reiškinį, kad tam tikri mikroorganizmai gali gyvuoti laisvo deguonies neturinčioje aplinkoje. Didelę vertę turėjo Pastero veikalas apie šilkverpių ligas.
Pasteras mirė 1895 m. rugsėjo 28 d. netoli Paryžiaus.
Šaltiniai
Maiklas H. Hartas, 100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje, Kaunas, 1998, p. 63-65
http://www.biografas.lt/biografija/120-luji-pasteras
Naudingos nuorodos